TAUTINES NOMENKLATŪROS BLIZGESYS IR SKURDAS

Žodis „nomenklatūra“ (nomen (lot.) -vardas) tiesiogine prasme reiškia „vardų arba pavadinimų sąrašą“. Šis terminas vartojamas botanikoje, medicinoje, komercijoje, kitose mokslo bei gyvenimo srityse.

Visuomenės valdymo ir politikos sferoje terminas „nomenklatūra“ pradėtas plačiai vartoti vertinant buvusios TSRS politinę sistemą. Ypač jis paplito po to, kai pasirodė žinoma Michailo Voslenskio knyga „Nomenklatūra. Viešpataujanti Tarybų Są­jungos klasė“. (Pirmą kartą jį buvo paskelbta vokiečių kalba 1980 metais Miunchene).

Pats M.Voslenskis nomenklatūrą suvokia panašiai kaip ir akademikas D.Sacharovas, kuris šiek tiek anksčiau apibūdino nomenkla­tūrą kaip „ypatingą partinį-biurokratinį visuomenės sluoksnį“.

Vienuose tarybiniuose žodynuose nomenklatūra suvokiama kaip „svarbiausių pareigybių, į kurias kandidatus parenka ir skiria partiniai komitetai, sąrašas“. Kitur, ypač partiniuose dokumentuose, nomenkla­tūra – tai tiesiog „asmenų, užimančių svar­biausias tarnybines pareigas, sąrašas“.

Žinomas jugoslavų disidentas Milovonas Džilasas tarybinę nomenklatūrą pavadino „nauja klase“.

Pagrindinis nomenklatūros bruožas – jos atitrūkimas nuo visuomenės, nuo paprastų žmonių rūpesčių, savo siaurų grupinių interesų suvokimas ir saugojimas, grupinių privilegijų sistemos sukūrimas ir tobulinimas. Deja, ne tik tarybinėje sistemoje. Kadangi nomenklatūra susiformuoja įvairiose visuomenėse, tai ir šis jos pagrindinis bruožas pasireiškia labai įvairiai, priklausomai nuo visuomenės socialinio-ekonominio tipo, politinio režimo specifikos, kultūrinių tradicijų bei demokratijos lygio ir formų.

Autoritarinio tarybinio socializmo laikotarpiu Lietuvoje vidutiniškai pasikeitė trys nomenklatūros kartos. Jų vadovavimo stilius susiformavo įtakojamas istorinių aplinkybių ir vedančiųjų politinių veikėjų. Seniai pastebėta, kad psichologinės ir net biologinės autoritarinio lyderio ypatybės įtakoja jo politinę veiklą ir, tuo pačiu, visos šalies gyvenimą.

Energingo ir idėjiško, nors ir pakankamai lankstaus Antano Sniečkaus asmeninės savybės ir jo laikmečio istoriniai poreikiai suformavo „vadovo-agitatoriaus“ tipą. „Agitatoriško“ nomenklatūros tipo socialinių psichologinių šaknų reikėtų ieškoti prieškari­niame revoliuciniame judėjime. Pirmieji tarybiniai nomenklatūrininkai – tai inteligen­tijos, darbininkų bei valstiečių atstovai, kuriems sunkiais pokario metais teko vadovauti šalies ūkiniam ir kultūriniam gyve­nimui. Jie neturėjo galimybės intensyviai mokytis, todėl vadovavosi dažniausiai savo socialine intuicija bei partiniais nurodymais. Bet anų metų visuomenėje jų, kaip vadovų, autoritetas buvo gana didelis ir sutapdavo su jų, kaip valdžios atstovų, funkcijomis.

Petro Griškevičiaus vadovavimo metais susiformavo „vadovo – biurokrato“ tipas. Šio tipo nomenklatūrininkas – tai žmogus, kuris visų pirma galvojo ne apie reikalo esmę, o apie tai, kaip įtikti viršininkui. Jo iniciatyva pasireikšdavo tik atitinkamų partinių instrukcijų rėmuose. Jis buvo geras vykdytojas, bet blogas vadovas. Būtent šie „vadovai-biurokratai“ iš esmės ir sukūrė nomenklatūrinių privilegijų sistemą: vasarna­miai, specaptarnavimas, butai prestižiniuose rajonuose ir t.t. Pradėjo formuotis ir nomen­klatūrinė psichologija su savo išskirtinumo, uždarumo bruožais.

„Perestrojkos“ metais išryškėjo „vadovo-chameleono“ tipas. Chameleonas, pajutęs saldų privilegijų skonį, tačiau, verčiamas aplinkybių, kalbėjo viena, o darė kita. Ši „chameleoniška“ nomenklatūra vėliau ir suskilo į tris pagrindines grupes: dauguma, pajutusi iš kur pučia politiniai vėjai, greitai persiorientavo ir tapo naujos (Sąjūdžio įtakoje susiformavusios) tautinės nomenkla­tūros ramsčiu; mažesnė dalis be perdėto „sutautėjimo“ prisitaikė prie pasikeitusių socialinių bei politinių aplinkybių ir išsilaikė kaip „gryni“ ūkio specialistai; absoliuti mažuma, pabandžiusi išsaugoti šiokį tokį politinį ir moralinį padorumą, greitai prarado savo nomenklatūrinį statusą.

Lemiamą įtaką naujos tautinės nomenklatūros formavimuisi turėjo persiorientavusių senų tarybinių laikų nomenklatūrininkų aljansas su naujos bangos sąjūdžio „inteligentais-agitatoriais“. Šis aljansas buvo gana savotiškas. „Agitatoriai“ iš esmės viskam vadovavo, nieko neišmany­dami ūkio ir šalies valdyme, o „persiorienta­vusieji“ turėjo – iš vienos pusės – rodyti savo paklusnumą naujajai valdžiai, o iš kitos – nors iš dalies amortizuoti šios valdžios sprendimų nekompetentingumą Gana greitai savo kompetencijos ribotumą suvokė ir „agitatoriai“. Todėl jiems jau ir patiems teko pataikauti „persiorientavusiems“, kad neprarastų gabaus ir įžvalgaus vadovo įvaizdžio. Bet iš esmės jų asmeninės ir intelektualinės savybės neatitiko jų užimamų valstybinių pareigų reikalavimų.

Taip tarpusavyje sąveikaudamos ir viena kitą įtakodamos, senosios tarybinės biurokratijos dalis bei naujoji Sąjūdžio inteligentija ir sudarė naują valstybinį – biurokratinį sluoksnį–tautinę nomenklatūrą.

Pasinaudojusi patogiu privatizacijos mechanizmu, ji gana greitai sukūrė sau materialinę ir finansinę nomenklatūrinių privilegijų bazę. Buvo priimtas ir svarbus valdininkų įstatymas, suskirstęs visus nomenklatūrininkus į atitinkamo lygmens grupes.

Šiuo požiūriu skirtumas tarp tarybinės ir tautinės nomenklatūros – tik vienas -privilegijų apimtis – jos dabar daug didesnės – ir jų sudarymo būdas. Seniau jis buvo administracinis, dabar – iš esmės ekonominis.

Savo vidaus gyvenime tautinė nomen­klatūra susidūrė su rimta problema: nesutampa atskirų įtakingų nomenklatū­rininkų įstatyminė valdžia ir jų realus autoritetas!

„Autoritetas“ (autoritas (lot.) – valdžia, įtaka) – tai visuomenės pripažinta normali asmens ar institucijos įtaka, poveikis kitiems, kuris pagrįstas žiniomis, kompetencija, sugebėjimais, patirtimi ir kitais asmeniniais bei instituciniais bruožais. Autoritetas – tai viena iš valdžios egzistavimo formų. Bet autoritetas, skirtingai nuo valdžios, nesiremia prievarta. Apskritai valdžios pagrindą sudaro trys principai: prievarta, teisė ir autoritetas. Idealus variantas – kai valdžia remiasi tik autoritetu, bet tai būna retai.

Neteisinga būtų ir priešinga išlyga: autoritetas remiasi valdžia. Valdžia ir autoritetas, nors iš esmės ir panašūs dalykai, bet visiškai skirtingi savo prigimtimi. Valdžia įgaunamą vienu momentu, kada žmogus užima tam tikras pareigas. Autoriteto įgijimas – tai ilgas ir sudėtingas procesas, pareikalaujantis iš žmogaus kartais net didesnės jo gyvenimo dalies. Autoritetą sunku įgyti, bet lengva prarasti. Žmogus daugiau išgyvena ne dėl valdžios, o dėl autoriteto praradimo.

Tarp autoriteto ir valdžios dažniau atsi­randa esminių prieštaravimų. Demokratinėje visuomenėje šie prieštaravimai įveikiami pasitelkiant į pagalbą trečią elementą – teisę. Teisinė valstybė turėtų iš esmės išspręsti konfliktą tarp valdžios ir autoriteto. Tačiau, kaip rodo gyvenimo praktika, konfliktas tarp autoriteto ir valdžios teisės pagalba dažniausiai sprendžiamas būtent valdžios naudai. O tai reiškia, kad teisinė valstybė mūsų šalyje tarnauja ne tiek liaudžiai, kiek dabartiniam nomenklatūriniam elitui.

Taip išryškėja dar vienas svarbus tautinės nomenklatūros bruožas: visiškas liaudies interesų nepaisymas, užmaskuojant šį faktą „tautiškai išgryninta“ demagogija. Čia ryškiausias pavyzdys – nesutapimas tarp nomenklatūriškai deklaruojamų tikslų ir gyvenimiškų realijų.

Buvo nuolat deklaruojama nepriklauso­mybė, bet šalis realiai tampa vis daugiau priklausoma nuo Vakarų politinių, finansi­nių, karinių struktūrų. Buvo deklaruojamas socialinis teisingumas, bet realiai socialinė ir turtinė diferenciacija darbo santykiuose ir vartojimo sferoje įgavo neregėtą mastą.

Nesiformuoja jokia „vidutinė klasė“, o atvirkščiai – vyksta ryški visuomenės poliarizacija. Suskilome į lobstančią mažumą ir skurstančią daugumą. Buvo deklaruojama demokratija, bet realiai politinis pliuralizmas įgavo karnavalinį žaidybinį pobūdį, susiformavo „daugpartinė sistema buržua­zinės hegemonijos sąlygomis“.

Žmonių interesai ir nuotaikos tampa tautinės nomenklatūros manipuliavimo objektu. Nors pati ji vis dar išlaikoma paprastų žmonių (mokesčius, kaip žinia, sąžiningiau moka samdomieji darbuotojai, o ne biznieriai), bet nomenklatūra blogėjan­čios socialinės-ekonominės situacijos sąlygomis jau pajuto visuotinės korupcijos būtinumą. Kitaip nebeįmanoma išlaikyti nomenklatūrinių privilegijų sistemos.

Nomenklatūros padėtis visuomenėje – gana pažeidžiamas dalykas. Todėl ji turi būti pasiruošusi įvairiems variantams. Kol kas tautinė nomenklatūra bando išsaugoti savo padėtį ryškiau pasidalindama į tas dvi dalis, iš kurių pradžioje ir susiformavo: į „agitatorius-sąjūdiečius“ ir „biurokratus-partiečius“. Ir vieni, ir kiti jau įgavo tam tikrą patirtį dirbdami naujomis politinėmis sąlygomis ir savo neesminius prieštaravimus sugeba panaudoti tam, kad išsaugotų save kaip visumą (kaip naują klasę!).

Anksčiau paminėti du dalykai -atitrūkimas nuo liaudies ir autoriteto prara­dimas – objektyviai stumia tautinę nomenkla­tūrą arba autoritarinio režimo stiprinimo linkme, arba naujo politinio šeimininko paieškoms. Jeigu pirmasis kelias yra susijęs su autoritarinės asmenybės iškilimu valdžios olimpe, tai antrasis – su nomenklatūrinių sąjungininkų atsiradimu. Šiuo antruoju atveju į politinę areną gali iškilti ir taip vadinama „ūkinė nomenklatūra“, kuri šiandien pradeda suvokti politinės valdžios svarbą savo tolesniam likimui.

Visais atvejais tenka pripažinti savotišką tautinės nomenklatūros „žavesį“. Be ypatingų moralinių sentimentų ir ideologinių subtilybių ji sugeba bet kuriai valdžiai įrodyti savo patriotiškumą ir profesionalumą.

(Gairės, 1997 m. kovas. nr. 3)

Reklama

Michailas Bugakovas (Михаил Бугаков)

Filosofas, politologas, publicistas (Философ, политолог, публицист)
Įrašas paskelbtas temoje Iš ankstesnių publikacijų. Išsisaugokite pastovią nuorodą.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s