HEROSTRATO KOMPLEKSAS

Vienas senovės graikas, kad įsiamžintų, sudegino Artemidės šventovę. Kitas sudegino biblioteką. Dabartiniai politiniai “herostratai“ varžosi dėl didžiausio buvusios tarybinės santvarkos griovėjo laurų.

Tačiau, kaip bebūtų šmeižiamas ir juodinamas realus buvęs socializ­mas, kiek objektyviai jis bebūtų buvęs netobulas ir deformuotas, vis dėlto tai buvo pasaulinio istorinio masto pozityvus reiškinys. Tai buvo pažangus socialinis proveržis žmonijos raidoje, kokybiškai naujos visuomenės užuomazga.

Neveltui ir Vakaruose būtent dabar didėja dėmesys tarybinio socializmo praktikai, ypač tarybinės kultūros pasiekimams. Harvardo universiteto profesorius F.Rozineris siūlo unikalų projektą: sukurti tarybines civilizacijos enciklopediją.

Graikų-romėnų civilizacija davė žmonijai pasaulietini mokslą, euro­pietiška filosofiją, krikščionišką religiją. Tarybinei civilizacijai galima priskirti bent jau tris globalinio masto nuopelnus, kurių pasaulinė istorinė reikšmė bus išryškinta ateityje, o būtent:

– bandymas praktiškai realizuoti socialinio teisingumo idėją, padaręs didžiulį poveikį visai žmonijos raidai;

– aršiausio žmonijos priešo ­fašizmo – sutriuškinimas, išgelbėjęs Europą ir pasauli nuo visiškų proto ir širdies sutemų;

– žmogaus prasiveržimas j kos­mosą, suteikęs žmogaus ir žmonijos egzistencijai kosminį pradą.

Darbo ir karo veteranams, jaunesniųjų kartų kairiosios, socia­listinės ir komunistinės orientacijos žmonėms nėra dėl ko atgailauti. Atvirkščiai, laikui bėgant jie turės vis daugiau pagrindo didžiuotis tuo, kad vienaip ar kitaip prisidėjo prie šios didingos civilizacijos kūrimo.

Jie negriovė su įniršiu ir pasiten­kinimu savo socialistinės Tėvynės. Jie netapo globalinio masto herostratais. Jie buvo kūrėjai. Tokie jie ir įžengs j istoriją. Be abejo, istorijoje liks ir dabartinių griovėjų vardai. Bet ateities istorikai juos minės taip, kaip minimi šiandien barbarai, sugriovę Romos imperiją.

Nesugebėję sukurti optimalios socialistinės visuomenės, mūsų politikai dabar vien tik griauna, stačiai iš inercijos. Jie nesugeba sukurti net normalesnio kapita­lizmo. Jų pastangomis suraizgyta visuomenė iš esmės virto desocializuota, kriminalizuota ir subiurokratinta struktūra.

Dabar jie kviečiasi į talką „kūrėjus“ iš užjūrio. Bet reikalas tas, kad jie patys serga neišgydomu herostratiškumo kompleksu. Net ir norėdami jie nebepajėgūs įveikti savo griovėjiškos prigimties. Per­galingas griovimas visada šlovin­gesnis, bent jau tuo momentu, negu kasdienis varginantis kuriamasis darbas. Viskas, ką jie šiaip ne taip sukuria, po tam tikro laiko sugriūna: bankai, firmos, vyriausybės, griūna ir pati valstybė. Norom nenorom dabartiniai politikai tampa kažkokiais amžinais griovėjais.

Baisiausias šios „šlovingos“ griovimo bangos rezultatas – griūvantis (tiesiogine ir perkeltine prasme) žmogus. Nežmoniškas gyvenimas sukelia akivaizdžius nužmogėjimo procesus. Ne vienas žmogus tampa arba kompiuteriu, skaičiuojančiu pinigus, arba žvėrimi, ieškančiu aukos. Arba tiesiog kompiuterizuotu žvėrimi Daugelis žmonių jau ne gyvena, o vegetuoja augalijos ir gyvūnijos lygmeniu.

Privatizavę mūsų gyvenimą, dabartiniai mažesni ir didesni herostratai šlovinami (liaupsinant arba keikiant) ant dar nesudegintos Respublikinės bibliotekos laiptų.

Vadinasi, dar yra ką griauti!

(Opozicija, 1996, nr. 33)

Reklama

Michailas Bugakovas (Михаил Бугаков)

Filosofas, politologas, publicistas (Философ, политолог, публицист)
Įrašas paskelbtas temoje Iš ankstesnių publikacijų. Išsisaugokite pastovią nuorodą.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s