SKANDALINGAS VALDŽIOS GYVENIMAS

Lietuvą persekioja įvairios skandalingos istorijos. Deja, jos ir ankščiau buvo būdingos tiek konservatorių, tiek socdemų valdžiai. Todėl tenka kalbėti apskritai apie skandalingą mūsų nepriklausomo nuo visuomenės valdančiojo sluoksnio pobūdį ir esmę.

Valdžios sąvoka apibūdinama kaip galimybė realizuoti savo politinę valią, darant įtaką žmonių santykiams ir elgesiui trimis svarbiausiais svertais: 1 – autoritetu, 2 – teise (įstatymais), 3 -prievarta (ekonomine, politine, administracine, psichologine ir t.t.).

Autoriteto valdžia priklauso tiesiogiai nuo valdžios autoriteto. Svarbiausioji mūsų valdžios institucija – Seimas (pagal Konstituciją Lietuva – parlamentinė Respublika), deja, visose reitingų lentelėse užima priešpaskutinę vietą, o svarbiausias Seimo ramstis, politinės partijos – paskutinę.

Vadinasi, demokratinės politinės sistemos “atraminė konstrukcija“ – Seimas ir partijos – turi menką autoritetą žmonių akyse ir, darydamos įtaką visuomenės raidai, šios institucijos vargu ar gali remtis autoriteto valdžia. Valdžia gi be autoriteto – tai geriausiu atveju tik pusiau demokratinė valdžia. Prisiminus dar žemą teismų reitingą, valdžios padėtis autoriteto prasme iš tiesų atrodo nepavydėtinai.

Tiesa, padėtį kol kas šiek tiek gelbsti Prezidento institucija, savo ryžtingais veiksmais užsitarnavusi nemenką autoritetą įvairiuose visuomenės sluoksniuose. Tačiau šis autoritetas didžiausia dalimi užsitarnautas per grumtynes su kitomis valstybinės valdžios atšakomis. Kartu pastarosios dar labiau sumenkinamos. Tokiu būdu visa valdžios sistema ne stiprinama, o atvirkščiai – silpninama.

Silpninama pirmiausia todėl, kad dabartinės tendencijos valdžios sistemos viduje nebeįtelpa į parlamentinės Respublikos rėmus. Žmonės valdžią jau vertina antikonstituciškai, t.y. kaip prezidentinę. Tai rimtas signalas apie visos Lietuvos valdžios sistemos krizę.

Teisė ir įstatymai – antrasis valdžios poveikio svertas. Dabartinio politinio elito tikslas – galutinai įteisinti Lietuvoje kapitalistinę santvarką. Socialine prasme tai reiškia, kad įstatymiškai įtvirtinami du svarbiausieji buržuazinės visuomenės principai. Pirmasis – asmenybės laisvė, svarbiausia – privačios ekonominės iniciatyvos laisvė. Antrasis – piliečių juridinė lygybė, svarbiausia – darbdavio ir samdinio juridinė lygybė perkant ir parduodant darbo jėgą.

Deja, ekonominė asmenybės laisvė vis aiškiau transformuojasi į visuomenės daugumos socialinę, politinę, dvasinę nelaisvę. Juridinė lygybė virsta didžiule socialine ir turtine nelygybe. Laisvė supriešinama su lygybe, o lygybė – su laisve.

Priimami įstatymai (pvz. privatizavimo klausimais), sudarantys išskirtinai palankias sąlygas galingoms finansinėms grupuotėms arba užsienio kapitalui. Politikos srityje rinkimų įstatymai faktiškai įtvirtina išskirtines teises finansiškai galingesnėms partijoms. Kultūros srityje žmogaus laisvas pasirinkimas susiaurėjo iki masinės kultūros “šedevrų“ pasirinkimo.

Seimas nieko nedaro, kad bent kiek būtų apriboti nepasotinami turtuolių apetitai. Ir tai suprantama, nes daugelio seimatorių šeimų nariai jau susiję su stambaus kapitalo interesais. Kokie interesai – tokie ir įstatymai. O šių įstatymų rezultatas akivaizdus: visose mūsų gyve¬nimo srityse didėja faktiškoji nelygybė ir nelaisvė. Lygybės ir laisvės nebėra net ir specifinėje ritualinių paslaugų srityje. Simboliška, kad mūsų valdžios sukurtasis kapitalizmas viešpatauja… net ir pomirtiniame gyvenime.

Teisinės valstybės idėja mūsų valdžios pastangomis visiškai diskredituota, įstatymai arba apeinami, arba bylos teismuose vilkinamos iki begalybės. Šitokia padėtis jau atsisuka ir prieš pačius valdžios atstovus. Jie tampa jų pačių sukurtos teisinės netvarkos ir teisinio nihilizmo atmosferos įkaitais. Begaliniai parlamentinės opozicijos apeliavimai į Konstitucinį teismą dėl valdančiosios daugumos priimtų įstatymų tik dar labiau komplikuoja visą teisinę sistemą.

Esant tokioms sąlygoms išsaugoti savo privilegijuotą padėtį valdžia gali tik naudodama subtilią prievartą. Ši moderni prievarta remiasi trim “banginiais“: totaline propaganda, minčių kontrole bei psichologiniu spaudimu.

Buržuazinės propagandos mašina mūsuose veikia sklandžiai ir suderintai. Senovėje sakydavo, kad plebėjams reikia duonos ir reginių. Dabar gi žmonėms brukami pinigai ir televizorius. “Laimė –tai turtas“ – tokia paprasta filosofija kalama į galvas per visus žiniasklaidos kanalus. Jei kartas nuo karto spauda ir atskleidžia įvairius valdžios luomo skandalus, tų skandalų priežastys visada aiškinamos gana paviršutiniškai. Skandalas, atseit, yra konkretaus “blogiečio“ darbas. Yra “blogietis“ – yra skandalas, nebus “blogiečio“ – nebus ir skandalo. Dar paaiškinama, kad panašių reiškinių esti visoje civilizuotoje Europoje. Esminės, iš pačios sistemos išplaukiančios skandalų priežastys lieka neišryškintos. Todėl skandalingumas tampa tarsi prigimtiniu valdžios bruožu, o jo iškėlimas į viešumą -žiniasklaidos duona ir pelnas. Taigi, paranku ir “skandalistams“, ir žurnalistams.

Bet valdžios vyrai vis dėlto jaučiasi nelabai saugiai. Visuotinio sekimo organizavimas, kurį vėlgi skandalingai pateikia žiniasklaida – tai, kaip sakoma, tik viršūnėlės. Anot klasikiniu apskelbto posakio, kas gali paneigti, kad yra sudarytas kiekvieno suaugusio šalies piliečio kompiuterinis dosjė, iš kurio, reikalui atsiradus, visada galima paskelbti kokią nors informaciją, kompromituojančią konkretų asmenį. Specialiųjų tarnybų Lietuvoje, pasirodo, dabar yra daugiau nei tarybiniais laikais buvo specpolilinikų. Taigi, ana valdžia savo privilegijuotą elitą gydė, o ši – jį seka.

Skandalingi psichologinio visuomenės ir palitikoje dalyvaujančių žmonių bauginimo metodai jau nebe skandalas, o tiesiog karnavalas. Bauginimai ir baimes teatralizuojami ir suprekinami. Jie tampa kasdenybe. Bauginančia kasdenybe.

Mūsų valdžia tiesiog pasmerkta skandalingam egzistavimui. Skandalingų istorijų nestigs ir ateity¬je. Nestigs, kadangi kapitalizmas – bene pati skandalingiausia santvarka pasaulio istorijoje.

(Opozicija, 1998, nr. 29)

Reklama

Michailas Bugakovas (Михаил Бугаков)

Filosofas, politologas, publicistas (Философ, политолог, публицист)
Įrašas paskelbtas temoje Iš ankstesnių publikacijų. Išsisaugokite pastovią nuorodą.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

w

Connecting to %s