SKURDAS

XX amžius amžius baigiasi. Ir baigiasi jis, kaip regis, triumfališka kapitalizmo pergale prieš socialistinę santvarką. Deja, vis akivaizdžiau matyti, kad tai yra pergalė ir prieš žmogų. Ši pergalė galutinai įtvirtino militaristinio šantažo, socialinės nelygybės, materialinio bei dvasinio nuskurdinimo, religinio fundamentalizmo, politinio terorizmo ir kriminaliteto siautėjimą pasaulyje.

ΧΧΙ amžius, sprendžiant iš visko, iškels j pirmą vietą hamletišką klausimą: būti ar nebūti žmogui? Kaip jam išgyventi ir gyventi šiame beprotiškame pasaulyje? Kapitalizmas socializuoja pagrindinę egzistencinę problemą – mirties ir gyvybės problemą.

Žmogus, žinoma, prie visko pripranta. Ir mes jau pripratome prie to kasdieninio fakto, kad Lietuva “pirmauja“ tarp kitų šalių pagal savižudybių skaičių. Pripratome net prie vaikų savižudybių, ko ne taip seniai nepajėgėme ir įsivaizduoti.

Mirtis turi ne tik fizinę prasmę. Gyvenimui, kuris tolygus socialinei, moralinei, dvasinei mirčiai, šiandien pasmerktos ištisos tautos ir kartos, vyrai ir moterys, jaunimas ir pensininkai. Jų gyvenimas – tai nuolatinė kova su skurdu, pažeminimu, degradavimu, nužmogėjimu.

Pagal JTO ir JUNESKO duomenis, šiandien 20 proc. turtingiausių pasaulio gyventojų uždirba 74 kartus daugiau negu “apatinis“ penktadalis. Didžiausias skirtumas tarp išsivysčiusių šalių turtuolių ir vargšu yra Didžiojoje Britanijoje. Čia jis siekia 9,6 karto. 20 proc. JAV gyventojų uždirba mažiau oficialiai nustatytos skurdo ribos. Iš 30 valstybių, kuriose gyventi blogiausia, 28 yra Afrikoje. Siera Leonėje gyvenimo trukmės vidurkis yra 37 metai. Skurdas ypač aktyviai progresuoja buvusiose TSRS ir Rytų Europos socialistinėse valstybėse. “Ekonominių reformų“ metais skurdžiai gyvenančių žmonių skaičius čia padidėjo nuo 4 iki 120 mln., vadinasi – 30 kartų.

Besivystančiuose kraštuose nuo infekcinių susirgimų, kurie normaliomis sąlygomis nesunkiai pagydomi, kasdien miršta beveik 17 milijonų žmonių. Šiose šalyse taip pat 130 milijonų vaikų nelanko net pradinių mokyklų, 245 milijonai nesimoko vidurinėse. Airijoje 23 proc. žmonių iš esmės yra beraščiai. Apie 500 milijonų žmonių pasaulyje badauja.

Europos ir kitų kraštų dvasinė kultūra “maitinama“ amerikietiškąja suprimityvinta produkcija. Jėgos, pinigų ir sekso kultas – trys dabartinės amerikonizuotos masinės kultūros “banginiai“. Mistika, magija ir astrologija – kita šios “kultūros“ apraiška. Žmogaus protas ir racionalumas draskomi iš visų pusių. Dvasios elgetomis tampa ir turtingųjų luomo atstovai. Žmogus nebevaldo savo gyvenimo, jis pats valdomas. Skurdas – mirties uvertiūra.

Senovės graikai teigė, tie, kas miršta jauni, tampa dievų numylėtiniais. Dabartiniame pasaulyje vienintelis dievas – kapitalas. Mes jo numylėtiniai. Jis minta, anot K Markso, kraujo nektaru iš nužudytų žmonių kaukolių. Mes įpratome gyventi socialinio ir dvasinio skurdo sąlygomis. Tuo pačiu mes atpratome mąstyti.

Rusų filosofas ir logikas A. Zinovjevas teigia, kad vienintelė išeitis iš totalinio skurdo situacijos yra aktyvus pasipriešinimas, maištas. Maištauti -mąstyti, o mąstyti – reiškia gyventi žmoniškai.

Lietuvos žemdirbių streikai ir piketai – tai buvo pirmas (o gal paskutinis?) žmogiškojo proto ir mąstymo blykstelėjimas mūsų krašte. Tai buvo kultūros pergalė prieš skurdą.

Mūsuose skurdo politika tampa politikos skurdu. Politinio elito privilegijų pagrindas – daugumos visuomenės materialinis ir dvasinis nuskurdinimas. Nuo maišto jį išgelbės NATO ir ES. Gelbėti save ir savo “politinę šeimą“ tai jau nėra politika. Arba tai – “politinių skurdžių“ politika.

Deja, ji turi ir galingus vidinius resursus. Jų tarpe: prisišliejimas prie “auksinio milijardo“ šalių, tikintis, kad nuo jų “stalo“ šiek tiek nubyrės ir mūsiškiams “aborigenams“ minimaliam pragyvenimo lygiui užtikrinti; “demokratinė parlamentinė“ demagogija, kurios tikslas nuslėpti uolų šalies militarizavimą ir biurokratizavimą; nedarbas kaip galinga socialinė rykštė “laimingiesiems“ dirbantiesiems; “nepriklausoma“ žiniasklaida bei nacionalpatriotinė arba internacionalkosmopolitinė ideologija ir kt.

Visa valstybinė mašina pajungta skurdo situacijos stabilizavimui. Kol žmonės gyvena skurdo sąlygomis, jie yra bejėgiai. Bet kol jie bus bejėgiai, tai ir liks skurdžiais. O jėgos pagrindas -žinojimas ir suvokimas. Pažinkime mūsų visuomenę ir patys save, drauge suvokdami – kas mes pagaliau esame: skurdžiai ar žmonės?

Grūto skulptūrų parko istorija paryškino vieną tiesą: kapitalas ir jo valdžia bijo tik kovotojų, net ir mirusių.

(Opozicija, 1999, nr. 35)

Reklama

Michailas Bugakovas (Михаил Бугаков)

Filosofas, politologas, publicistas (Философ, политолог, публицист)
Įrašas paskelbtas temoje Iš ankstesnių publikacijų. Išsisaugokite pastovią nuorodą.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s