MISTIKA IR GYVENIMAS

Nuo senų laikų pažintinė žmogaus veikla laikoma vienu svarbiausių jo egzistencijos tikslų. Pagrindinės šios veiklos formos – tai mokslinis ir mistinis pasaulio suvokimas bei pažinimas. Tarpusavyje konkuruodami ir sąveikaudami, mistinis ir mokslinis mąstymo būdai lydi žmonijos evoliuciją per visas epochas. Atskirais istoriniais laikotarpiais pastebimas vienos ar kitos pasaulėžiūrinės tendencijos suaktyvėjimas, mokslas arba mistika tampa savotiškai „madingu“ reiškiniu.

Kartais atrodydavo, kad mokslas pasiekė galutinę pergalę savo principinėse grumtynėse su mistika, bet po kurio laiko išaiškėdavo, kad tai buvo tik laikina pergalė, kad mistinė pasaulėžiūra neišnyko, o tik laikinai prigeso ir gana greitai vėl užsiplieksdavo mistinės inkvizicijos laužai.

Šiandien, gal dėl tos priežasties, jog gyvename tūkstantmečių sandūroje, gal dėl neaiškių, bet radikalių socialinių permainų, gal dėl kokių kitų priežasčių mus visus tiesiog užgriuvo misticizmo liūnas. Horoskopai, ekstrasensai, spiritizmas, chiromantija, astrologija, religinės bei kultinės sektos, prietarai ir pranašystės užvaldė mūsų gyvenimą. Susidomėjimas magija, vampyrais bei vilkolakiais, dvasiniais ir fiziniais išsigimėliais, ateiviais ir išeiviais skverbėsi iš visų televizijos ekranų. Šie „herojai“ žvelgia ir nuo knygynų prekystalių. Ano pasaulio monstrai tampa mūsų pasaulio gyventojais.

Mistinių reiškinių egzistavimą šiandien bandoma pagrįsti net pasitelkiant mokslą. Viena žinoma Lietuvos mokslininkė ir politikė pareiškė, kad XXI amžius pateiks žmonijai mokslinį dievo egzistavimo įrodymą. Reikia suprasti, kad tuo pačiu bus “moksliškai“ pagrįstas velnių ir angelų, rojaus ir pragaro egzistavimas..

Jeigu mistika užvaldo net mokslinio, racionalaus mąstymo žmones, tai ką jau kalbėti apie eilinio žmogaus pasaulėjautą! Skverbdamasi į kasdienį sąmonės lygį mistika tampa gyvenimo realybe.

Mistika liečia reiškinius, kurių niekada nebuvo ir nebus, bet kurie visada yra. Yra, nes mistika fiksuoja viso pasaulio vienybę, visuotinę ir dar moksliškai nepažintą sąsają tarp materialių ir dvasinių dalykų. Rusų mokslininkas L. Gumiliovas nenuginčijamai pagrindė ryšį tarp žmonijos istorijos ir kosminio aktyvumo ritmų, tarp psichologijos ir kosmologijos. Žmogaus gyvenimas visada kupinas mistinių, nepaaiškinamų sutapimų ir pasikartojimų.

Visa tai verčia kalbėti apie objektyvias kultūrines, socialines, antropologines, psichologines mistinės pasaulėjautos šaknis.

Teoriškai galima pažymėti du pagrindinius mistinio mąstymo suaktyvėjimo paaiškinimus. Pirmasis traktuoja mistiką kaip universalų reiškinį, būdingą apskritai visai žmonijos kultūrai. Mistika tik keičia savo formą konkrečiu laikotarpiu ir konkrečiose žmonių bendrijose. Šis požiūris akcentuoja psichologines ir gnoseologines misticizmo šaknis, amžiną mistikos ir mokslo priešpriešą bei sąveiką. Mistinis mąstymas gali būti moksliškai paaiškintas, bet negali būti iš esmės panaikintas.

Antrasis požiūris aiškina mistiką pirmiausiai kaip viduramžių produktą. Viduramžių žmogaus pasaulėžiūra buvo mistinė, antimokslinė. Viduramžių sąvoka šiuo požiūriu traktuojama ne tik kaip tam tikras istorinis laikotarpis, bet kaip specifinė kultūros, civilizacijos būklė. Kaip sakydavo lenkų aforistas S. Lecas, “kiekvienas amžius turi savo viduramžių“. Retkarčiais visuomenę apima savotiškos “proto sutemos“, kada sąmonėje pradeda viešpatauti mistiniai reiškiniai, kurie išstumia iš kultūros racionalumo ir logikos tradiciją. “Viduramžių mistiškumas“ gali pasireikšti bet kurio šimtmečio pradžioje, viduryje ar pabaigoje. Šis – antrasis – misticizmo fenomeno paaiškinimas bando išryškinti pirmiausia psichologines ir socialines mistikos šaknis.

Kaip iš tikrųjų bebūtų, šiandien akivaizdi misticizmo populiarėjimo tendencija. Kita vertus, mistinio mąstymo aktyvėjimas reiškiasi ne tik kaip savaiminis procesas, bet ir kaip savotiška kompensacija už mokslo galios diskreditavimą. Po to, kai mokslas paliko grynai akademinę erdvę ir pradėjo skverbtis į realų gyvenimą, į pramonę, į žemės ūkį, į visuomenės valdymą, pradėjo reikštis ne tik jo (mokslo) privalumai, bet ir neigiami padariniai žmonijos raidai.

Pirma, mokslinės žinios realizavosi naujose technologijose, kurios teršia gamtos aplinką, pažeidžia ekologinę pusiausvyrą. Antra, biologijos bei genetikos pasiekimai gali destruktyviai paveikti pačią žmogiškąją prigimtį, atverti kelią žmogaus “monstrizacijai“. Trečia, atsirado vadinamojo “purvino mokslo“ sistema, susijusi su karinio pramoninio komplekso interesų aptarnavimu. Pagaliau būtent mokslas suskaldė žmogaus kultūrą į humanitarinę ir techninę, tuo pačiu suskaldydamas ir žmogaus gyvenimą.

Taigi, mistikos populiarėjimas vyksta mokslo reikšmės sumenkinimo sąskaita. Tai gali atrodyti lyg koks paradoksas, nes kompiuterių ir kosmoso amžiuje mokslo įtaka realiam žmonių gyvenimui ženkliai padidėjo. Bet reikalas tas, kad mokslas, kaip mąstymo būdas, tampa gana siauro žmonių sluoksnio privilegija.

Prie šio moksliškumo “siaurėjimo“ prisideda ir tai, kad į dabartinės civilizacijos raidą aktyviai jungiasi nevakarietiškų regionų kultūros, kuriose gilios šamanizmo ir okultizmo tradicijos. Jos intensyviai sąveikauja su vakarietiškos masinės kultūros virtualinėmis pabaisomis. Iš viso to suplakamas svaiginantis mistinis kokteilis, kurio nuolatinis vartojimas susilpnina sveiką kasdienio mąstymo logiką. Ekraninis siaubas painiojamas su gyvenimu, o gyvenimas – su siaubo kino juostomis.

Misticizmo teritoriją praplėtė dar ir Rytų Europos šalys, kuriose po socializmo žlugimo buvo faktiškai sunaikinta buvusi galinga mokslo ir švietimo sistema, ženkliai padaugėjo nesimokančių, beraščių vaikų, suprimityvėjo dvasinė kultūra. Žodžiu, šiandien mistika turi ypač palankias plėtojimo sąlygas.

Kaip visa tai atsiliepia vienai svarbiausiųjų visuomenės žmogaus veiklos sričiai – politikai?

Demokratinėje visuomenėje iš esmės neturėtų būti jokio politinio misticizmo. Viskas turi būti aišku ir permatoma. Deja, Lietuvoje tenka susidurti su mistifikuota politika ir politinėmis mistifikacijomis.

Svarbiausia – nesuprantama politinių sprendimų mechanika. Nors egzistuoja valdžių pasidalinimas, bet atsakingų dėl neteisingų arba žalingų politinių sprendimų neįmanoma surasti. Kita vertus, savo sprendimus politikai dažnai priima vadovaudamiesi ne visapusišku situacijos įvertinimu ir ne visuomenės interesais, o subjektyvizmu, privatiškumu, šantažuojami arba paperkami.
Visa tai sudaro mistinę atmosferą aplink politinės veiklos centrus ir jų priimamus sprendimus. Pastarieji atrodo neretai neracionalūs, nesuprantami ir todėl – mistiški.

Tokią atmosferą jaučia ir patys politikai, todėl jie nevengia savo veikloje sąmoningų politinių mistifikacijų. Apsimesdami demokratais arba patriotais, euroentuziastais arba euroskeptikais, kairiaisiais ar dešiniaisiais, – jie vienaip ar kitaip bando savo tikslams išnaudoti mistifikuotos visuomenės sąmonės stereotipus. Politikai identifikuoja save ne su realiais žmonėmis, o su rinkėjais. Požiūris į žmogų tik kaip į potencialų rinkėją, – tai šiuolaikinės mistifikuotos politikos credo.

Rinkėjų poelgis dažnai būna nenuspėjamas ir neprognozuojamas. Todėl ir politikai bei partijos taip dažnai kaitalioja savo politinę orientaciją. Mistiškiausias reiškinys yra tas, kad toks “persiorientavimas“ mažai te atsiliepia politikų karjerai ir partijų reitingui.

Tikriausiai visa ši mistika tęsis tol, kol Lietuvoje neatsiras politinė jėga, kuri pradės orientuotis ne tiek į mistinį elektoratą, kiek į liaudį, į žmonių giluminius ir ilgalaikius interesus.

Žinoma, be tam tikros mistikos dozės mūsų gyvenimas būtų nelabai įdomus, bet kai pats gyvenimas tampa mistiniu dalyku, – tai jau ne gyvenimas. Tai – velniavai!

(Gairės, 1999 m. kovas. nr. 3)

Reklama

Michailas Bugakovas (Михаил Бугаков)

Filosofas, politologas, publicistas (Философ, политолог, публицист)
Įrašas paskelbtas temoje Iš ankstesnių publikacijų. Išsisaugokite pastovią nuorodą.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s