TERORIZMAS

Sakoma, kad po 2001 m. rugsėjo 11 d. kraupaus teroro akto Niujorke ir Vašingtone pasaulis iš esmės pasikeitė ir kad taip prasidėjo pirmasis naujojo amžiaus karas, kuris nulems visą šio amžiaus eigą.

Iš tiesų, telekadras su įsirėžiančiu į dangoraižį keleiviniu lėktuvu tikriausiai visiems laikams įsirėžė ir į naujausią žmonijos istoriją. Bet pasaulis, kuriame egzistuoja terorizmas, atsirado ne dabar. Ir ne po amerikietiškos tragedijos šis pasaulis pasikeitė.

Politinis terorizmas – tai būtent Vakarų krikščioniškosios civilizacijos “išradimas“. Tik XX amžiaus antrojoje pusėje terorizmo teoriją ir praktiką iš savo “mokytojų“ vakariečių gana sėkmingai perėmė kitų civilizacijų atstovai, ir jis įgavo nacionalinį bei religinį pobūdį.

Netiesą kalba kai kurie politologai, skelbdami rytietišką bei musulmonišką pasaulį terorizmo židiniu. Reikia priminti, kad būtent Rytuose gimė nesmurtinio pasipriešinimo politika, o jos pradininkas Mahatma Gandis žinomas kaip vienas iškiliausių humanistų žmonijos istorijoje. Islamiška, musulmoniška civilizacija irgi neturi nieko bendro su terorizmu. Paprasčiausiai musulmonų tikėjimas stipresnis ir nepakantesnis neteisingumui nei krikščioniškasis, kuriam būdingas didesnis nuolankumas socialinei ir kitokiai priespaudai.

Pirmas istorijoje plačiai žinomas politinio terorizmo aktas – tai įžymaus Senovės Romos valdovo J.Cezario nužudymas 44 metais prieš mūsų erą. Ir vėliau įvairių politikų bei visuomenės veikėjų nužudymas buvo gana įprastas reiškinys Vakarų civilizacijos praeityje. Visiškai nauja mąstą ir pobūdį terorizmas įgavo Didžiosios Prancūzijos revoliucijos laikais. Tada atsirado ir pats terminas “terorizmas“ (nuo prancūziško “terreur“ – baimė, siaubas). Šiuo terminu buvo apibūdinta represinė jakobinų politika.

1848 metais pasirodė politinio terorizmo “teoretiko“ Karlo Geinceno straipsnis “Žmogžudystė“, kuriame jis paskelbė, kad būtent žmogžudystė yra pagrindinis istorijos instrumentas ir pagrindinis politinės veiklos principas.

XIX ir XX amžių sandūroje pasaulį užliejo nauja politinio terorizmo banga. Buvo nužudyta nemaža Amerikos ir Europos politikos ir valstybės veikėjų. Tarp jų JAV prezidentai Garfildas ir MakKinlis, Prancūzijos prezidentas Karno, Ispanijos premjeras Kanova, Austrijos imperatorienė Elžbieta, Italijos karalius Umbertas, Rusijos ministras pirmininkas Stolypinas ir kt.

Prasidėjo ir masinis terorizmas. Gatvėse, kavinėse, teatruose pradėta sprogdinti bombas. Pagaliau abu pasauliniai karai prasidėjo nuo teroristinių aktų.

Pradinis ideologinis politinio terorizmo pagrindas – įvairios anarchizmo ir fašizmo teorijos. Deja, šiandien, kai terorizmas įgavo globalinį pobūdį, žymiai prasiplėtė ir jo ideologinis, teorinis pagrindimas, kuriame dominuoja ne tik socialiniai, bet ir nacionaliniai, religiniai, civilizaciniai motyvai. Atsiranda ir naujos teorinės sąvokos, kuriomis apibūdinami su terorizmu susiję reiškiniai. Pastarieji dabar skirstomi į dvi grupes. Pirmoji – tai “silpnosios“ pusės smurtiniai veiksmai, kurie ir įvardijami kaip “terorizmas“. Tai įvairių opozicinių grupių arba partijų politinė, teroristinė kova su stipresnėmis valstybėmis ar kitomis institucijomis.

Terminu “teroras“ apibūdinama “stipresniosios“ pusės smurtinė politika. Tai diktatoriškų, totalitarinių valstybinių režimų politinio valdymo metodai savo šalių viduje ir savo piliečių atžvilgiu.

Nuo 1970 metų plačiai naudojamas “tarptautinio terorizmo“ terminas. Jis yra įteisintas ir JTO dokumentuose. Tai tarptautinis, o dabar ir globalinis “silpnųjų“ terorizmas, nukreiptas prieš galingesnes valstybes, prieš tarptautines institucijas bei šių valstybių ir institucijų atskirus atstovus.

Deja, XX amžiaus pabaigos ir XXI amžiaus pradžios įvykiai išryškino vieną esminę spragą visoje šioje terminijoje.
Šiandien aišku, kad būtina kalbėti ne tik apie “tarptautinį terorizmą“, bet ir apie “tarptautinį globalinį terorą“, kaip stipresniųjų valstybių ir institucijų smurtinę politiką silpnesniosios globalinės opozicijos atžvilgiu. Irako, Jugoslavijos, Afganistano bombardavimai, kiti su tuo susiję dalykai – tai būtent tarptautinio teroro aktai. Bet jie dėl suprantamų politinių motyvų taip nekvalifikuojami. “Dvejopi standartai“ – tai įprastas Vakarų civilizacijos politizuotas moralinis postulatas.

Žinoma, terorizmo niekaip negalima pateisinti. Bet iš esmės negalima pateisinti jokio teroro. Smurtinės politikos aukomis tampa nekalti žmonės. Terorizmas – tai tik atsakas į terorą. Stipresnis visada gali primesti savo valią silpnesniam, bet silpnesnis visada gali tam pasipriešinti ir beviltiškoje situacijoje jis griebiasi ekstremistinių veiksmų.

Su terorizmu būtina kovoti, ir kovoti ryžtingai, suvienijus visas civilizuoto pasaulio jėgas. Bet kaip kovoti su teroru? Kita vertus, kova su terorizmu nieko gero neduos, jeigu bus kovojama tik su pasekmėmis, o ne su priežastimis ir jeigu bus kovojama skelbiant karą ištisoms valstybėms ir tautoms.

Pasaulis iš esmės pasikeitė po to, kai sugriuvo Tarybų Sąjunga ir socializmo sistema ir kai viena likusi supervalstybė pabandė visai žmonijai primesti savo vertybes ir savo gyvenimo būdą. Politinio terorizmo pagrindinės priežastys – socialiniai dabarties prieštaravimai ir dabartinė pasaulinė tvarka. Ši tvarka sukurta pirmiausia JAV pastangomis. JAV – galingiausios pasaulio valstybės – politika ir yra pagrindinė ir giluminė tarptautinio terorizmo priežastis. Bombarduodami teroristų bazes, JAV ir NATO bombarduoja savo pačių politikos padarinius.

Kol JAV nesuvoks, kad naujas pasaulis turi būti kuriamas visų šalių ir tautų pastangomis, kad jame turi būti subalansuoti nacionaliniai ir regioniniai interesai ir kad negalima sukurti naują pasaulinę tvarką tik primityvios jėgos pagalba ir palankią tik sau, tol egzistuos “pasaulinė nedarna“ ir tol bus palanki socialinė dirva tarptautiniam terorizmui.

(Opozicija, 2001, nr. 44)

Reklama

Michailas Bugakovas (Михаил Бугаков)

Filosofas, politologas, publicistas (Философ, политолог, публицист)
Įrašas paskelbtas temoje Iš ankstesnių publikacijų. Išsisaugokite pastovią nuorodą.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

w

Connecting to %s