APIE MEILĘ

Laikas pakalbėti apie tauriausią žmonių tarpusavio santykių jutimini reiškinį – apie meilę. Iš žmogiškosios kultūros gelmių ateinanti šio jausmo romantizavimo tendencija šiandien įgauna atvirkštinę esmę. Meilė tampa siurreali ir pornografiškai nuoga tiesiogine ir perkeltine šių žodžių prasme. Vis dažniau vietoje meilės propaguojamas bedvasis seksas ir homoseksualiniai santykiai. Kalbama, kad Vakarų Europoje, j kurią mes taip veržiamės, jau apie 10 proc. gyventojų – tai seksualinių mažumų atstovai. Taigi, kyla nors ir grubokas, bet natūralus klausimas j kokią vietą mes lendame?

Erichas Fromas meilės jausmą kildino iš žmogaus poreikio įveikti savo prigimtinį vienišumą, iš būtinybės sugriauti savo gyvenimiško “kalėjimo vienutės“ sienas ir susilieti su kita vieniša siela. Tik kartu su priešingos lyties atstovu žmogus išreiškia savo tikrąją žmogiškąją esme, tampa “visuotiniu žmogumi“.

Žinoma, meilė neįmanoma be erotikos ir sekso, bet kai pastarieji tampa savaimine, savitiksle vertybe, turinčia realią piniginę išraišką, tai neišvengiamai degraduoja ir pati meilė.

Masinė erotomanija ir seksofilija, užliejusi televiziją bei kitą žiniasklaidą, deindividualizuoįa meilės jausmą, standartizuoja vyrų ir moterų dvasinį erotinį gyvenimą, paverčia žmones sekso industrijos eiliniais. Visi pradeda vykdyti tam tikrą “gamybinę užduotį“, padiktuotą socialinės sistemos poreikių, mėgdžioja jiems primestus tarpusavio meilės elgesio stereotipus.

Kita vertus, meilė sparčiai stumiama ir iš šeimos. Demografai pripažįsta, kad dabartinė monogaminė šeima išgyvena rimtą krizę. Gausėja skyrybų, šeimyninės neištikimybės faktų, nesantuokinių vaikų skaičius, vis dau¬giau atsiranda sąmoningai nevedusių vyrų ir netekėjusių moterų, gyvenančios kartu poros juridiškai nebeįformina savo santykių, kai kuriose šalyse jau įteisintos homoseksualistų šeimos.

Atitrūkusi nuo sekso ir nuo šeimos meilė praranda savo socialini ir biologinį pamatą, tarytum pakimba ore,tapdama gražia romantine iliuzija. O iliuzinė meilė nebeišlaiko menkiausio susidūrimo su gyvenimo realijomis. Būtent todėl jos apstu moteriškuose “meilės romanuose“ ir vyriškuose “kino trileriuose“. Tokia meilė nukreipiama ne j konkretų žmogų, o pati į save. Meilės objektu tampa pati meilė, o ne konkretus žmogus. Susidaro paradoksali situacija, kai visi aplinkui kalba apie meilę ir visi slapčia vienas kito neapkenčia.

Meilės srityje šiandien koncentruojasi dauguma dabartinės visuomenės blogybių. Čia ryškėja ne tik kapitalistinių, bet visų žinomų formacijų santykių recidyvai. Žmogus, kaip ir pirmykštės bendruomenės sąlygomis, nesugeba atskirti savęs kaip individo nuo bendruomenės. Jis elgiasi taip pat supaprastintai ir primityviai, kaip ir valgo. Meilės reikaluose restauruojama ir vergovė. “Sekso vergės ir vergai“, pedofilija, sadizmas ir mazochizmas bei panašūs reiškiniai pasidarė “civilizuoto pasaulio“ kasdienybe.

Populiarėja ir savotiškas “šeimyninis feodalizmas“, kai vyras ir žmona gyvena kiekvienas savo gyvenimą ir kartkarčiais susitinka “buto teritorijoje“ aptarti bendrų reikalų. Bet, žinoma, viską užgožia “laisvosios rinkos“ stichija ir “privačios nuosavybės“ instinktai meilės santykiuose.

Taigi, meilė vis daugiau praranda individualaus ir unikalaus jausmo statusą. Vyrai ir moterys šiandienėje visuomenėje tampa panašūs (nyksta net ir lytiniai skirtumai), kaip “masinės gamybos prekės“, nes visuomenė reikalauja tokio panašumo. Masinei prekei reikalingas masinis vartotojas. Kiekvienas dabar gyvena ir myli, “kaip tūkstančiai kitų“, t.y. kaip mato, girdi ir skaito žiniasklaidoje bei internete. Dingsta meilės esmė -viena dviejų žmonių paslaptis. Ji tampa vieša ir prieinama visiems.

Bet, nors ir atakuojama iš visų pusių, meilė vis dar išlieka neįveikiama tvirtove. Daugumai savarankiškai mąstančių žmonių tikra meilė – tai vienintelis prasmingas atsakymas į žmogiškosios egzistencijos beprasmybę dabartiniame pasaulyje.

(Opozicija, 2001, nr. 14)

Reklama

Michailas Bugakovas (Михаил Бугаков)

Filosofas, politologas, publicistas (Философ, политолог, публицист)
Įrašas paskelbtas temoje Iš ankstesnių publikacijų. Išsisaugokite pastovią nuorodą.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

w

Connecting to %s