Temos Archyvai: Pasaulio dialektika

Kosmosas, visuomenė ir žmogus – tai vientiso pasaulio reiškiniai. Šioje triadoje veikia tarpusavio dialektiniai ryšiai bei kiekviename jų vyksta poliarinių priešingybių sąveika. Kosmoso įsąmoninimas, visuomenės ekonomizavimas bei žmogaus kūno ir dvasios dualizmas sudaro prielaidas žmogaus nužmogėjimo tendencijai. Šis procesas įpintas … Skaitykite toliau →

Žmogus pasaulyje draskomas priešingų globalinių procesų, jis įspraustas tarp kosmoso įsąmoninimo ir visuomenės įmaterinimo (kultūros ekonomizavimo) tendencijų. Žmogaus egzistencijos pagrindinį prieštaravimą vaizdžiai suformulavo Blezas Paskalis (Blaise Pascal, 1623 – 1662): „Žmogus tėra nendrė, silpniausia gamtoje. Tačiau tai mąstanti nendrė…“ Mintimis … Skaitykite toliau →

Materijos ir sąmonės dialektikos visuomenės gyvenime atvaizdas – tai ekonomikos ir kultūros santykiai bei sąveikos. Panašiai kaip iš materijos atsirado sąmonė, taip ir iš ekonomikos ir fizinio darbo vėliau atsiskyrė protinis darbas ir atsirado kultūra. Ankstesniais laikais ekonomika ir kultūra … Skaitykite toliau →

Materijos ir sąmonės priešprieša bei sąveika buvo pradėta analizuoti antikos filosofijoje. Platonas (428 – 348 pr. Kr.) pirmasis panaudojo „materijos“ sąvoką, kaip filosofinę kategoriją. Jam materija – tai beformis, kokybiškai ir kiekybiškai niekaip neidentifikuojamas pradinis substratas, iš kurio susidaro įvairūs … Skaitykite toliau →

Sisteminė dabartinio pasaulio krizė, kuri iš esmės tapo jo egzistavimo būdu, verčia iš naujo permąstyti giluminius būties vystymosi procesus. Viskas kas nauja, kaip žinia, tai gerai užmiršta sena. Filosofinė dialektika – vienas seniausių mokslinio pažinimo metodų. Jo esmė – vientiso … Skaitykite toliau →