Temos Archyvai: Marksistinės dialektikos pagrindai

Dialektikos teorija nuėjo ilgą vystymosi kelią. Dar senovės Rytų mitologijoje ir filosofijoje buvo apstu įvairiausių dialektinių pastebėjimų. Kiek vėliau Heraklito idėja apie nuolatinę kosminę priešingybių kovą bei Platono teiginys apie pasaulio sudvejinimą į daiktų ir idėjų pasaulius, tapo dialektikos teorijos … Skaitykite toliau →

Visas XX amžius buvo paženklintas socializmo ir kapitalizmo sistemų priešprieša. Ir kapitalizmas ir socializmas žlunga, kai pasiekia savo ribinę būseną. Kapitalizmas priartėjo prie tokios ribos Didžiosios depresijos (30-ieji praeito amžiaus metai) laikotarpiu. Socializmas – Gorbačiovo perestroikos laikais. Tuometinis JAV prezidentas … Skaitykite toliau →

Dialektinės pokyčių formos – tai išorinis, bet turiningas dialektikos dėsnių bei principų apsireiškimas tikrovėje bei ją atspindinčioje sąmonėje. 1. Pokyčių ritmiškumas Ritmiškumas – tai įvairiausių procesų ir reiškinių pasikartojimas gamtoje, visuomenėje ir žmogaus gyvenime bangos arba švytuoklės pavidalu. Jūros bangavimas, … Skaitykite toliau →

Principas – tai dėsnio realizavimosi būdas. Dialektinis mąstymas arba dialektinė logika adekvačiai atspindi realaus pasaulio dialektiką ir iš esmės sutampa su dialektinio vystymosi dėsniais. Dialektinė istorijos logika atvaizduojama dialektinėje mąstymo logikoje. 1. Pusiausvyros (harmonijos ar balanso) principas. Šis principas įkūnija … Skaitykite toliau →

Dėsnis – tai pastoviai besikartojantis, nuolatinis ir esminis reiškinių ir procesų tarpusavio ryšys bei sąveika. 1. Pagrindinis dialektikos dėsnis – priešybių kovos ir vienybės dėsnis. V. Leninas bet kurios visumos sudvejinimą vadino dialektikos esme. Šiuolaikinėje dialektikos teorijoje tai dar vadinama … Skaitykite toliau →

Pagrindinis mokslo bruožas – tai abstraktus teoretiškumas. Teoretizavimas, kaip socialinis reiškinys, atsirado Antikoje, kai vergvaldystės sąlygomis susidarė tinkamos galimybės atsirasti specifinei žmonių grupei, kuriai nereikėjo rūpintis pragyvenimo ištekliais ir kuri turėjo laisvo laiko bei žingeidumo domėtis pasaulio pažinimo reikalais. Šioje … Skaitykite toliau →

Marksizmo klasikai nagrinėdami bei analizuodami įvairiausius visuomeninius reiškinius visada rėmėsi materialistiškai pertvarkyta Hegelio dialektika, jos pagrindine prieštaravimo, kaip dviejų priešingybių sisteminės visumos, idėja bei triadiškumo (tezė-sintesė-antitezė), kaip visuotino vystymosi principu, pažintine metodika. Išvis skaičius „3“ – tai pats dialektiškiausias skaičius. … Skaitykite toliau →

Kaip žinia, marksizmas neatsirado tuščioje vietoje, tai sintetinis žmonijos dvasinės – intelektinės evoliucijos apibendrinimas ir rezultatas, kuris turi savo teorinius – kultūrinius išteklius. V. Leninas garsiajame veikale „Trys marksizmo šaltiniai ir trys jo sudedamosios dalys“ parodė, kad marksizmo ištekliniai šaltiniai … Skaitykite toliau →